Sveiki, aš esu Artūras,  man 34 metai. Savo gyvenimą galėčiau skirti į dvi dalis: iki negalios ir po jos. Prieš – dirbau ne vienoje įmonėje, atlikau daug skirting darbų. Kai gyvenimas visko sukrovė vienu metu ir per daug, pašlijo sveikata ir jau neatsistatė. Tuomet sėdėjau namuose su mama, kapsčiausi buitiniuose reikaluose, dauguma draugų buvo išvažiavę dirbt į užsienį. Galimybė įsidarbinti atrodė miglota ir tolima, buvau praradęs motyvaciją kažką veikti, nieko nesinorėjo, visos dienos buvo vienodos – be jokio veiksmo.

Bet vieną dieną pažįstama socialinė darbuotoja man paminėjo SOPĄ, organizaciją,  kuri padeda atrasti malonumą dirbti iš naujo. Ne iš karto išdrįsau kreiptis, pradžioje ateidavau tik trumpiems pokalbiams, vėliau įsitraukiau į organizuojamų dirbtuvių veiklas – pora kartų per savaitę mokėmės pinti apyrankes bei rišti mazgus iš parakordo, darydavome gaminius pagal užsakymus, ruošėmės mugėms. Po truputį grįžo noras bendrauti, užsimezgė draugystės. Jei kas neateidavo į dirbtuves, jau būdavo neramu, trūkdavo nesančių žmonių.

Po ilgo laiko vėl išvykau į kelionę – dalyvavome “Laisvės piknike” Kaune, kur ne tik prekiavau gaminiais, bet ir pats dalyvavau renginiuose, apžiūrėjau kitų pristatomas paslaugas ir dirbinius, klausiausi koncerto, diskusijų.

Vėliau SOPA pasiūlė ir darbą – dabar ne tik pats gaminu apyrankes iš parakordo, bet mokau to ir kitus. Taip pat dirbu ir su dokumentais:  spausdinu, skenuoju, suvedinėju duomenis …  Mano maži darbai teikia naudą ir yra prasmingi,  o atlikti juos man žaismingai smagu. Džiaugiuosi, kad SOPA darbuotojai man kantrūs, paaiškindami naujas užduotis, o aš pats įgyju vis daugiau pasitikėjimo.